Viešumoje pasirodė informacija, jog socialinės apsaugos ir darbo ministrė tikslingomis laikytų diskusijas dėl socialinių garantijų mažinimo žmonėms, galintiems, tačiau atsisakantiems skiepytis nuo COVID-19 viruso.
Žinant, ką tokios diskusijos reiškia, galima numanyti, kad Vyriausybė ruošiasi kurti naują tvarką, pagal kurią, net ir mokant privalomojo sveikatos draudimo įmokas, nesiskiepijantiems asmenims nebūtų mokamos ligos išmokos.
Kad tokios ministrės kalbos gali virsti realybe, labai abejoti nereikia. Seimo dauguma ne tik, kad įteisino pataisas, kuriomis darbuotojai už COVID–19 testus turi mokėti patys, tačiau ir buldozeriu pervažiavo per šiam įstatymo projektui paskelbtą prezidento veto.
Tokiu būdu, nuo šių metų gruodžio mėnesio visiems, atsisakantiems skiepytis darbuotojams už testus reikia susimokėti patiems. Profilaktinis testavimas greitaisiais antigeno testais per mėnesį kai kurių profesijų atstovams gali kainuoti net iki 100 eurų. Kalbos apie didėjančius atlyginimus tokiems žmonėms – tarsi kompresas numirėliui.
Žmonės, kiekvieną mėnesį mokantys privalomojo sveikatos draudimo įmokas, nelaimės atveju turi garantijas dėl kompensuojamų sveikatos priežiūros paslaugų, o tai reiškia, kad visas gydymo išlaidas, patirtas valstybinėse, savivaldybių ar privačiose įstaigose, turi padengti valstybė. Kyla pagrįstų klausimų, kodėl, mokėdami PSD ir išlaikydami šalies sveikatos sistemą, žmonės patys negaus jos apmokamų paslaugų.
Maža to, socialinių reikalų ir darbo ministrė mano, kad ligos išmokos nusprendusiems nesiskiepyti galėtų būti nemokamos, nes tokia situacija niekuo nesiskiria nuo tos, kai ligos išmokos nemokamos asmenims, patyrusiems traumas būnant apsvaigus nuo narkotikų ar alkoholio. Anot ministrės, nusprendęs nesiskiepyti asmuo prilygsta apsvaigusiam nuo alkoholio ar narkotikų?
Suprantu, kad kritikos neatlaikantis, tačiau interpeliaciją valdančiųjų balsais atstovėjęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys nori šiek tiek atsikvėpti nuo reikalų, tačiau SADM ministrė vis tiek neturėtų perimti pandemijos valdymo ir šitą darbą palikti į sveikatos ministro pareigas paskirtam A. Dulkiui. Kiekvienas turi dirbti savo darbą, kitokiu atveju nebus jokio skirtumo, kas operuoja ligonį – taksistas, santechnikas ar gydytojas…
Sprendimas dėl mokamų COVID-19 ligos testų darbuotojams akivaizdžiai prieštarauja Darbo kodekse įtvirtintai nuostatai dėl darbdavio rūpesčio saugia aplinka ir sveikata darbe, todėl būtent čia norėtųsi matyti socialines garantijas ginančios socialinių reikalų ir darbo ministrės lyderystę.
Tačiau vis tik ne sveikatos ar socialinių garantijų, o žmogaus teisių aspektas yra svarbiausias šioje situacijoje. Priimdami tokį, mano galva, akivaizdžiai žmogaus teises pažeidžiantį, spendimą nemokėti ligos išmokų PSD įmokas mokantiems, tačiau nesiskiepyti apsisprendusiems asmenims, sulauksime Europos Žmogaus Teisių Teismo dėmesio.
Kas tokiu atveju prisiims atsakomybę? Vėl už šios Vyriausybės nevykusius ministrų sprendimus teks iš darbo išmesti kokį aukštesnį „Lietuvos geležinkelių“ vadovą?
Jei nei Darbo kodeksas, nei žmogaus teisės šiai Vyriausybei nėra kliūtis, galiu tik įsivaizduoti, kas mūsų laukia toliau. Neskiepytų vaikų neįsileisime į mokyklas? Greitoji medicinos pagalba nevažiuos pas neskiepytus asmenis? Gaisrininkai negesins degančio namo, kuriame gyvena nepasiskiepiję?
Norisi ne tik pagarbos žmogui, jo teisėms, tačiau ir sveiko proto priiminėjant sprendimus. To ir linkiu šiai Vyriausybei artėjančių švenčių proga.
Visą straipsnį skaitykite LRT portale